klebetis

klebẽtis, -ė smob. (2) 1. iškleręs daiktas: Mano laikrodis bet sau klebẽtis Tr. Niekas tais klebečiais [ratais] nepavažiuos Ut. Kalvaratas klebẽtis, ratai klebẽčiai Ds. Klebẽtė mašina viškum sugedo Kp. 2. netikėlis, išgverėlis (apie žmogų): Padirbs dar ką gerai šitas klebẽtis! Užp. Ot klebẽtis, ejo ir duris paliko ataviras! Užp.